Dėmesio, grupė! Praktiniai darbo su grupe būdai ir technikos

Jeigu jūsų darbas – padėti tobulėti kitiems, jums labai pasisekė. Greičiausiai tokia veikla jums teikia daug džiaugsmo ir energijos. Pažįstame šį gerą jausmą, kuris apima, kai iš auditorijos, kur ką tik pravedėte gerą užsiėmimą, išeina paskutiniai žmonės. Jie ką tik padėkojo už puikų ir naudingą laiką semiantis naujų žinių, tobulinant įgūdžius, sprendžiant problemas ar ieškant naujų idėjų.

Kad tik jie žinotų, – galvojate jūs. – Kiek jėgų atidaviau ir kaip stengiausi perduoti tai, kas iš tikrųjų yra vertinga ir padės jiems tobulėti. Po truputį pradedate tvarkyti kambarį. Atsigeriate vandens. Prisimenate, ką nuveikėte. Jaučiatės pakiliai. Viskas atlikta, kaip ir ketinote – spėjote išdėstyti medžiagą, organizavote turiningas diskusijas, pateikėte įtraukiančias praktines užduotis. Kaip jums tai pavyko?

Greičiausiai šiandien jūs ne tik parengėte įdomią programą ar puikiai panaudojote savo žinias ir gebėjimus, bet ir gerai išmanėte, ką darote – žinojote, kaip dirbti ir bendrauti su grupe, kad padėtumėte jai mokytis, susitarti, kurti ar įgyvendinti pokyčius. Tai ir yra svarbiausi darbo su grupe sėkmę lemiantys veiksniai.

Ir visai nesvarbu ar esate vadovas, ar konsultantas, ar vedate mokymus, ar renginius, ar susirinkimus, ar darbines sesijas. Šiame skyriuje rasite visiems dirbantiems su grupėmis aktualių praktinių patarimų ir įžvalgų apie tai, kuo ypatingas suaugusiųjų mokymasis ir kaip jie priima informaciją; kaip tinkamai pasiruošti darbui su grupe bei kokius įgūdžius ir asmenines savybes ugdyti, kad tobulėtumėte kaip profesionalas.

SUAUGUSIŲJŲ MOKYMOSI PRINCIPAI

Suaugusiųjų mokymąsi nagrinėja mokslas, vadinamas andragogika. Kaip teigia vienas žymiausių JAV andragogų Malcolmas Knowlesas, „andragogika yra menas ir mokslas apie tai, kaip reikia padėti mokytis suaugusiems žmonėms“. Čia pat norime priminti ir principinę suaugusiųjų mokymo nuostatą – suaugusį žmogų bus sunku ko nors išmokyti, jeigujis pats nenorės išmokti. Pamatinė suaugusiųjų mokymo prielaida yra paties mokymų dalyvio motyvacija mokytis.

Toliau pateikiame konkrečias įžvalgas, kurios padės geriau suprasti suaugusiųjų mokymosi principus ir tiesiogiai pritaikyti juos dirbant su grupėmis. Pagalvokite, kaip tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, tinka jūsų veiklai. Prieš imantis darbo su kita grupe, kviečiame peržvelgti čia pateiktus praktinius patarimus – galbūt jie bus jums vertingi ir papildys jūsų patirtį.

Mokymosi ciklas

Kaip mokotės jūs? Prisiminkite kokią nors naują patirtį. Ko iš jos išmokote? Ar žinote, kokį kelią nuėjote mokymosi prasme, kad ėmėtės ką nors keisti, – pradėjote taikyti kitokius darbo būdus ar nustojote daryti klaidas?

Pavyzdžiui, jei neseniai darbavotės su grupe, greičiausiai supratote, ką darote ne taip. Šis supratimas – tai patirties įvertinimas (Kas įvyko?). Vėliau jūs apgalvojote šią patirtį (Kaip aš tai vertinu?), padarėte išvadas (Ką galima daryti kitaip?) ir kitą kartą nekartosite klaidų – darysite geriau (Ką darysiu / darau?). Visa ši seka – tai tam tikras ciklas, kuris apima jūsų patyrimą ir šio patyrimo apmąstymą. Atlikę tai, jūs darote išvadas, formuluojate idėjas ir pagaliau imatės veikti kitaip nei anksčiau.

Vienas šviesiausių suaugusiųjų mokymosi specialistų Davidas A. Kolbas (Kolb, 1984) šį nenutrūkstantį procesą pavadino patirtiniu mokymusi, kurio eigą matote schemoje. D. Kolbas teigė, kad savo patirtį mes naudojame kaip pagrindinį mokymosi šaltinį. Apdorodami šią patirtį, formuluojame išvadas ir idėjas, kurios atveda prie naujų veiksmų. O šie vėl skatina naują patirtį, kuri vėl naudojama mokymuisi. Tai – uždaras, nesibaigiantis procesas, paprastai vykstantis keturiais etapais:

1. Patiriame ir įvardijame savo konkrečią patirtį (konkrečioji patirtis).

2. Apmąstome savo patirtį (reflektyvus stebėjimas).

3. Darome išvadas ir kuriame naujas idėjas (abstraktus konceptualizavimas).

4. Eksperimentuojame ir įgyvendiname veiksmus praktiškai (aktyvus eksperimentavimas).

Šis procesas – tai viena pagrindinių žmonių mokymosi gairių, kuria būtina vadovautis dirbant su grupėmis. Toliau paaiškinsime, kaip šį ciklą taikyti praktiškai.

Konkrečioji patirtis (Kas įvyko?)

Kad pradėtume mokytis, mums būtina konkreti patirtis. Tai yra pažinimo etapas, mus supančios aplinkos patyrimas, kurį užfiksuojame savo pojūčiais. Tai yra tam tikra realybė, kuri mus skatina elgtis tam tikru būdu. Mokymosi prasme ši patirtis formuoja pirminę medžiagą, kurią toliau naudojame siekdami gauti galutinį mokymosi rezultatą – savo elgesio ar nuostatų pokytį. Norėdami geriau įsisąmoninti naują patyrimą galime savęs paklausti:

• Ką aš patyriau?

• Kaip tai galiu apibūdinti?

• Kas buvo nauja ir ką jau teko patirti anksčiau?

• Kaip šią patirtį galėčiau nupasakoti kitiems?

• Kokių išryškėjo naujų patyrimo aspektų?

Reflektyvus stebėjimas (Kaip tai vertinu?)

Kitame mokymosi etape mes imamės apmąstyti patirtį. Dabar įvertiname tai, kas įvyko. Svarstome, kaip nauji faktai, kuriuos patyrėme, dera su jau turimais faktais (ankstesne patirtimi). Apmąstymo etapas yra svarbus tuo, kad jame skleidžiasi įžvalgos, kurios leidžia mums geriau suvokti faktų ir įvykių esmę, jų tarpusavio priklausomybę ir prasmę siejant su tuo, ką žinojome iki tol. Norėdami paskatinti patirties apmąstymą klausiame savęs:

• Kaip aš vertinu šį patyrimą?

• Kaip aš tai priimu ir kaip tai dera su manimi?

• Ką dar aš suvokiau ar pagalvojau?

• Ką sako mano nuojauta?

Abstraktus konceptualizavimas (Kokias darau išvadas ir kokių turiu idėjų?)

Apmąstę naują patirtį pradedame daryti pirmąsias išvadas. Šiame mokymosi ciklo etape konkretūs pastebėjimai ir patyrimo aspektai turi būti paverčiami idėjomis ar pamokomis – tam tikrais planuojamais abstrakčiais veiksmais. Tai yra sprendimo, ką darysime su apmąstytomis mintimis, etapas. Čia apgalvojame tokius klausimus:

• Ką aš supratau ir ko išmokau?

• Kokių minčių man kyla?

• Kaip tai galėčiau pritaikyti sau?

• Ką turėčiau daryti kitaip ir kaip?

Aktyvus eksperimentavimas (Ką darysiu / darau?)

Šis etapas yra idėjų realizavimo metas. Kai patyrimas jau įvykęs, išanalizuotas, apibendrintas ir priimtas sprendimas, ką toliau galima daryti kitaip, pats laikas tai išbandyti praktiškai. Eksperimentuodami mes sukuriame naują patyrimą, kurį vėliau vėl analizuojame, konceptualizuojame ir atliekame naujus eksperimentus – mokymosi ciklas niekada nesibaigia. Šiame etape savęs klausiame:

• Kokie bus pirmieji mano žingsniai?

• Kokių veiksmų imsiuosi, kad įgyvendinčiau sumanytas idėjas?

• Ką ketinu daryti toliau?

Kaip tai pritaikyti dirbant su grupe:

× Savo vedamuose užsiėmimuose sukurkite kuo daugiau progų naujai grupės dalyvių patirčiai atsirasti. Atlikite praktines užduotis. Jos turėtų sudaryti ne mažiau kaip pusę užsiėmimų laiko, nes taip formuojamas vertingiausias mokymosi šaltinis – naujas patyrimas. Taip pat teiraukitės dalyvių jau esamos patirties, lyginkite jų patirtis.

× Įtraukite dalyvius į diskusijas, kad diskutuodami jie apgalvotų savo patirtį remdamiesi atliktomis užduotimis, kad išsiaiškintų, ką patyrė naujo, ir apgalvotų, kaip tai dera su turima jų patirtimi.

× Skatinkite grupės dalyvius daryti išvadas remiantis turima patirtimi. Padėkite jiems kurti naujas idėjas, kaip šios išvados galėtų būti pritaikytos praktiškai.

× Teiraukitės dalyvių, kokius veiksmus jie planuoja atlikti, kad įgyvendintų savo idėjas. Klauskite, ką jie ketina daryti toliau, kaip jie įtvirtins atsiradusius įgūdžius ir gerąsias praktikas.

× Jei turite galimybę tęsti užsiėmimus su grupe, kiekvieną kartą teiraukitės, kaip dalyviams sekėsi pritaikyti naujus sumanymus ir kokių rezultatų jie pasiekė. Taip įtrauksite grupę į nenutrūkstantį mokymosi procesą.

Suaugusiųjų mokymosi ypatumai

Pagrindinė priežastis, kodėl suaugusieji mokosi, yra ta, jog jie siekia pokyčių. Jie gali būti trejopi:

a) Siekiama požiūrio ir nuostatų pokyčių. Suaugusieji nori pakeisti savo mąstymo šablonus, įsitikinimus, nuostatas. Pavyzdžiui, kad padidintų pardavimus, pardavimų srities darbuotojai gali mokytis kitokio požiūrio į save, savo darbą ar klientus.

b) Siekiama žinių pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti naujų žinių, kurias galėtų pritaikyti savo veikloje. Pavyzdžiui, tie patys pardavimo srities darbuotojai nori išplėsti turimų žinių bagažą, kad geriau suprastų psichologinius ryšio su klientais kūrimo aspektus. Tokiu atveju, jie gali pageidauti įgyti konflikto valdymo žinių ar žinių, kaip nepasiduoti stresui darbe.

c) Siekiama įgūdžių (elgesio) pokyčių. Suaugusieji siekia įgyti jiems svarbių įgūdžių, pakeisti savo elgesį ar įpročius, juos transformuoti į kitus. Tokiu atveju, kad padidintų pardavimo galimybes, pardavimo srities darbuotojai gali mokytis bendravimo su klientais gudrybių, pavyzdžiui, kaip būti aktyvesniais ar kaip užduoti atvirus klausimus. Čia pagrindinis pokytis, kurio siekiama – elgesio pokytis.

Nors mokydamiesi suaugusieji siekia pokyčių, dažnai dėl įvairių priežasčių jie gali atmesti mokymąsi, nes šis reikalauja pastangų keistis. Tad paradoksas – suaugusieji nori keistis, tačiau čia pat jie gali stabdyti savo pačių progresą. Todėl galvodami apie kitų mokymą, apsibrėžkite, kokius pokyčius galite paskatinti. Koks yra jūsų vedamų užsiėmimų tikslas ir kaip iš tikrųjų padedate kitiems tobulėti? Kad tai įvertintumėte, toliau pateikiame daugiau suaugusiųjų mokymuisi svarbių aspektų. Apgalvokite, kaip šie aspektai atsispindi jūsų darbe su grupėmis.

Sėkmingam suaugusiųjų mokymuisi svarbūs aspektai

Motyvacija

Geriausių mokymosi rezultatų suaugusieji pasiekia tuomet, kai jie yra motyvuoti išmokti ko nors konkretaus. Kitaip tariant, jie įsitraukia į mokymąsi, kai jį suvokia kaip svarbų ir prasmingą.

Labai dažnai suaugusiųjų motyvacija mokytis yra susijusi su naujų žinių pritaikymu jų gyvenime (darbe). Pavyzdžiui, jie bus motyvuoti mokytis tuomet, kai supras ir tikės, jog tai, ko jie išmoko, padės jiems spręsti jų problemas. Taip pat jie jausis motyvuoti mokytis tada, kai aiškiai suvoks mokymosi naudą, kurią dažnai galima įvertinti. Vieni šią naudą vertins pinigais, kiti – pripažinimu, dar kiti – savivertės didėjimu. Vienas žmogus sieks įgyti naujų žinių, kurios yra reikalingos jo darbe (pvz., užsienio kalbos mokėjimas ar gebėjimas kitaip bendrauti su klientais). Kitas – norės keistis, nes sieks įgyti pranašumų prieš konkurentus. Pavyzdžių gali būti daug, tačiau visi jie apie tą patį. Vienas pagrindinių klausimų, į kuriuos besimokantieji ieško atsakymo – kas man iš to? Jeigu jūsų grupė gali rasti teigiamų atsakymų į šį klausimą, tuomet turite džiaugtis tokia auditorija ir savo darbu su ja.

Kaip tai pritaikyti:

× Padėkite dalyviams susieti programos tikslus su jų asmeniniais tikslais savo veikloje. Taip padėsite jiems pamatyti tobulėjimo prasmę.

× Padėkite grupės dalyviams suprasti naujų žinių pritaikymo praktinėje veikloje ryšius. Tai leis jiems nuo pat pradžių pajausti, kokią naudą jie gaus taikydami naujas žinias.

× Skatinkite grupės dalyvius garsiai dalytis mintimis apie mokymosi prasmingumą, naudą ir vertę jiems patiems.

Patirtis

Suaugusiųjų mokymosi procese esmine tampa besimokančiųjų patirtis. Tai yra vienas pagrindinių skirtumų tarp vaikų ir suaugusiųjų mokymosi. Patirtis gali padėti mokytis ir gali trukdyti. Kiekvieną kartą, kai žmogus išgirsta ar susiduria su nauja informacija, jis kelia tokius klausimus: Ar esu tai jau anksčiau girdėjęs? Ką man tai primena? Ką aš jau žinau apie tai ir ar esu tai patyręs? Ką man tai reiškia? Ar man tai tinka? Kur aš galėčiau tai pritaikyti?

Ko gero, nė vienam žmogui nepatinka, kai yra sakoma, kad jo išbandyti ir naudojami būdai yra blogi. Svarbia konsultanto užduotimi tampa padėti besimokantiesiems suderinti naujai įgytas žinias bei įgūdžius ir turimą patirtį. Taigi konsultantas turi suprasti, ką ir kiek žmogus žino ar moka, ir kokiu tinkamiausiu tam žmogui būdu galima padėti išplėsti ar pakeisti jo žinojimą ir mokėjimą. Tai, kad nėra vieno geriausio ar teisingiausio metodo, kaip tą padaryti, yra tikras iššūkis. Patariame vengti bet kokių etikečių ar stereotipų.

Kiekvieno žmogaus turima patirtis veikia jo mokymąsi ir tai turi savo privalumų ir trūkumų. Privalumas tas, jog suaugęs žmogus gali pritaikyti, įvertinti ir apmąstyti savo turimą patirtį. Turima patirtis gali patvirtinti naujas žinias ir įgūdžius. Lygiai taip pat turima patirtis gali versti abejoti nauja informacija, ją atmesti ir nepriimti. Žmonės bus pasiruošę ko nors išmokti tik tuomet, kai jų patirtis leis priimti tai kaip jiems naudingą dalyką.

Kaip tai pritaikyti:

× Suteikite dalyviams galimybę patiems įvertinti, diskutuoti ir dalytis mintimis apie mokymosi rezultatus. Suteikite jiems erdvės dvejoti, prieštarauti ir ieškoti atsakymų.

× Užduokite dalyviams daug atvirų klausimų, kaip jie vertina tai, ką dėstote. Pavyzdžiui: Ką apie tai manote? Ar sutinkate su šiomis įžvalgomis? Kokių prieštaravimų jums kyla? Kaip tai tinka jūsų veiklai? Kaip galėtumėte pritaikyti tai savo veikloje? Kokią naudą jūs gautumėte? Kas jums kelia daugiausia abejonių?

Įsitraukimas

Suaugusieji įsitraukia į mokymosi procesą tuomet, kai patys gali valdyti savo mokymąsi – jo kryptį, greitį ir patys gali į(si)vertinti mokymosi rezultatus. Taigi, konsultanto užduotis yra ne mokyti, bet suteikti visą reikiamą pagalbą reikiamu metu, kad suaugusieji patys keliautų pasirinktu keliu. Pagalvokite, kada paskutinį kartą dalyvavote kokiuose nors mokymuose? Ar jums teko patirti tą susierzinimą, kai supratote, kad programa ir būdas, kuriuo ji pateikiama, neatitinka jūsų poreikių. Kaip tada reagavote? Įprastai daugelis žmonių tarsi atsitraukia nuo mokymosi. Dirbdami su grupėmis, įvertinkite, kiek jūsų auditorija yra susidomėjusi ir kaip jūs galite užtikrinti šį susidomėjimą.

Kaip tai pritaikyti:

× Suteikite galimybę dalyviams patiems reguliuoti programos tempą (o kartais net ir veiklas). Gali būti taip, jog kai kuriais atvejais grupei reikės daugiau laiko diskusijoms, negu jūs ketinote skirti. Arba priešingai, dalyviai tam tikras užduotis norės atlikti greičiau, nei buvote sumanę. Tai nebūtinai reiškia, kad kaskart turite atsiklausti dalyvių, ar jūsų suplanuota veikla yra tinkama. Leisdami grupei dalyvauti ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi, padidinsite visų įsitraukimą. Būkite lankstūs.

× Leiskite dalyviams įvardyti pagrindinius aptariamų temų aspektus, kurie jiems yra aktualiausi. Kartu susitarkite, kaip šiuos aspektus aptarsite – kada ir kaip dalyviai galės diskutuoti ir dalytis įžvalgomis.

× Pasiūlykite dalyviams būdą, kuris leistų jiems patiems aptarti ir įvertinti tai, ko jie išmoko. Tai gali būti įvairūs klausimynai ar kiti rezultatų aptarimo sprendimai. Dalį jų rasite šios knygos skyriuje „Darbo rezultatų apibendrinimas“.

Žinių ir įgūdžių pritaikymas

Jei vedate užsiėmimus grupėms, tikriausiai ne kartą girdėjote, kad dauguma žmonių tikisi kuo daugiau praktinio patyrimo. Galėjo būti daugiau praktinių užduočių, – taip dauguma parašo grįžtamojo ryšio anketose, kurias pildo pasibaigus užsiėmimams. Nesierzinkite, net jeigu jūsų programa buvo sudaryta vien iš aktyvių užduočių. Galbūt ne visos jos padėjo grupės dalyviams geriau suvokti, kaip tai, ką jie mokėsi daryti, galima pritaikyti savo darbe ar gyvenime. Šis aspektas yra labai svarbus, nes tiesiogiai veikia suaugusiųjų motyvaciją tobulėti. Būtina suteikti galimybę pačiam besimokančiajam įvertinti mokymosi rezultatų pritaikymo galimybes: kokiose situacijose, kada ir kaip šis žmogus pritaikys tai, ką išmoko. Toks žmogus turi suvokti, kokie pokyčiai jo laukia, ir aiškiai įsivaizduoti, kaip juos įgyvendins. Akivaizdžios praktinės mokymosi naudos matymas motyvuos grupę tęsti tobulėjimo procesą.

Norime atkreipti dėmesį į tai, jog labai dažnai mokymosi rezultatus suaugusieji linkę vertinti ne pagal savo elgesio pokytį. Kartais jie atsižvelgia tik į tai, kiek naujovių sužinojo arba kokį bendrą įspūdį susidarė. Man patiko, kad buvo smagu, – sako vieni. Lektorius labai gerai viską paaiškino, buvo informatyvu, – pastebi kiti. Labai gerai, kad atsitraukėme nuo darbų, – sako dar kažkas. Tai gali būti apgaulinga, nes geri įspūdžiai ir gausybė informacijos dar neužtikrina paties mokymosi sėkmės. Kitas dalykas, klausdami žmonių, ko jie tikisi iš būsimų mokymų (seminarų, užsiėmimų), labai dažnai girdime norą sužinoti „kažką naujo“. Kartais pravartu klausti grupės dalyvių: O kaip jums sekasi taikyti tai, ką jūs jau žinote? Ar tai, kad jūs sužinosite šį tą naujo, paskatins jus daryti ką nors kitaip? Patikėkite, tokie klausimai skatina susimąstyti ne vieną žmogų. Konsultantas turi užtikrinti, kad besimokantieji ne tik įgytų naujų žinių, bet ir sugebėtų bei būtų motyvuoti tas žinias panaudoti. Nesvarbu, ar tai naujos žinios ar anksčiau įgyti, bet primiršti dalykai. Todėl pasibaigus užsiėmimams mes sakome: Mokymai baigėsi, mokymasis prasideda. Galvoje turime tai, kad būtent tada, kai grupės dalyviai pradeda taikyti mokymosi rezultatus, paaiškėja tikroji programos vertė. Svarbu sudaryti ir įgyvendinti tokią programą, kad ją pabaigęs kiekvienas dalyvis galėtų teigiamai ir išsamiai atsakyti į du pag-rindinius klausimus: